Vienas didelių vadovams tenkančių iššūkių – lyderystė pokyčių akivaizdoje. Kaip nepasimesti chaose, neišbarstyti komandos, sutelkti bendram darbui ir rasti atsakymus į begales klausimų – apie tai šiandien kalbame su mūsų įmonės vadove – Asta Grabinske.
Pastarieji metai pametėjo nemažai pokyčių, dėl kurių verslams tenka ieškoti vis kūrybingesnių sprendimų. Tame tarpe ir lyderystės, tiesa?
Praėję pora metų buvo tikrai ypatingi, pandemija atnešė didelių iššūkių vadovams, reikėjo spręsti uždavinius, kurių iki tol nebuvo, pavyzdžiui, sustyguoti veiklą karantino sąlygomis, kai žmonės negalėjo susitikti. Pradėjo keistis santykis su darbuotojais, darbo stilius, atsirado nuotolinis darbas iš namų ir kai jau visi galvojo, kad susimobilizavome ir dirbsime, netikėtai prasidėjo vadinamasis pandeminis darbuotojų išėjimas iš darbo.
Galiausiai Rusija pradėjo siaubingą karą Ukrainoje. O viso to metu mūsų įmonėje dar vyko pirkimo pardavimo procesas, akcininkų kaita. Tai iš mūsų, vadovų, pareikalavo tikros lyderystės. Kaip aš sakau: tvirto stuburo, geros galvos ir jautrios širdies. Teko nuolat ir greitai priimti nestandartinius sprendimus nepažintose situacijose.
Kiek jau turėjau gyvenimo, darbo patirties, asmenybės stiprybės, tiek ir sudėjau į tą lyderystę, į mūsų laivo išvairavimą tokiomis netikėčiausiomis sąlygomis.
Kaip vadovui pačiam nepasimesti visame chaose ir rasti veikiančią struktūrą komandai nepatirtomis darbo sąlygomis?
Kalbant apie pandemiją, gerai atsimenu tą pirmą rytą, kai atsisėdau namuose viena prie kompiuterio ir galvojau, kaip dabar suvaldyti visus procesus, suburti išsiskaidžiusią komandą, kad visa sistema veiktų vieningai. Man gelbėjo tai, kad šiai įmonei vadovavau jau daugiau nei 15 metų ir tai padėjo suprasti, kokios sritys yra svarbios.
Kaip minėjau, šiame chaose vadovams tenka pasitelkti viską, ką išmano, ką į save sudėjo per daug metų. Nėra vadovėlio, pagal kurį veiktum. Dėl to ir sakau, kad vadovui reikia to tvirto stuburo ir pajungti stipriausias asmenines savybes. Svarbu išsigryninti esminius dalykus tame chaose, pažinti savo komandą ir paskirti atsakingus žmones, kurie tikrai gali paimti kiekvieną sritį į rankas.
Juk buvo taip, kad vieną valandą skelbiame, jog vis dar priimame popierinius dokumentus, pardavimų skyriai dirba, o jau kitą akimirką paaiškėjo, jog klientų aptarnavimo specialistai turi izoliuotis, galimai turėjo pavojingą kontaktą ir nebėra kam tų dokumentų apdoroti. Naujas instrukcijas kurdavom praktiškai kas keletą valandų.
Iškart tapo aišku, kad komunikacija čia ypatingai svarbi - reikėjo visus sujungti į vieną liniją. Šią užduotį pavedžiau mūsų komunikacijos skyriaus vadovei, kuri puikiai rodė lyderystę. Siekdami efektyvaus naujienų pateikimo sukūrėme kiekvienos dienos naujienlaiškį su visa svarbiausia ir reikalingiausia informacija. Kaip žinome, naujienlaiškis įsitvirtino ir eina iki šiol. Žinoma, nuolat rengėme ir naują, aktualią informaciją savo klientams bei finansų konsultantams. Taip pat buvo svarbu, kad nepakriktų pardavimų tinklas, toliau žmonės dirbtų, aptarnautų klientus. Čia puikiai tvarkėsi pardavimų skyrių vadovai su savo komandomis.
Nors situacija buvo, švelniai sakant, nepaprasta, nuo griežto daugybės įstatymų reikalavimų laikymosi niekas neatleido, nuolaidų mums nedarė. Rizikos valdymo skyriaus vadovei buvo patikėta kontroliuoti ar teisingai laikomės įstatymų, tvarkų ir kitų reikalavimų. Užtikrinome visų operacinių sistemų veikimą: kiek klientų turime, kiek jų kreipiasi į mus ir kaip tai funkcionuoja. Projektinę veiklą koordinuojantys vadovai pasirūpino, kad procesai, kuriuos žmonės įprastai darydavo gyvai, būtų operatyviai skaitmenizuoti.
Tokiose krizinėse situacijose tikrai būtinas centralizavimas ir darbas piramidės principu. Turi veikti tvirta hierarchija, kad būtų aišku, kas turi duoti nurodymus, ypač pradžioje, kai situacija nepažinta. Juk jeigu kairė nežinos, ką daro dešinė, įsivyraus darbas savarankiškai susibūrusiose grupelėse tai tikrai galima prieiti prie visiško chaoso.
O kai jau pastatai traukinį ant bėgių, svarbu užtikrinti, kad darbuotojai, kurie yra tame traukinyje jaustųsi gerai. Tai svarbu kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, dirbant namuose su greta nuotoliu besimokančiais vaikais ar šiems sunegalavus. Čia vadovui tenka pasitelkti supratingumą.
Koks buvo veiksmų planas prasidėjus karui Ukrainoje?
Išsyk ėmėmės komunikacijos su savo darbuotojais, finansų konsultantais, kurie bendrauja su klientais, susidėliojome informaciją į tam tikras lentynėles, ką kiekvienoje srityje galime padaryti šiandien, kokia yra situacija.
Į visus darbus įtraukėme savo finansų, investicijų, komunikacijos, perdavimų ir plėtros ekspertus. Pasitelkėme ir savo organizacijos psichologę su jos patarimais, kaip susidoroti su kilusiu nerimu, kur ieškoti atramos taškų. Laikėmės pozicijos, jog tai, kas vyksta yra labai baisu, bet Lietuvoje karo nėra ir turime susikoncentruoti į tai, ką darome kiekvieną dieną.
Mūsų kasdienis darbas yra ir mūsų prasmė, ir mūsų pergalė: tai kiekvienas nuramintas klientas, kiekvienas atsakingai, nuosekliai atliktas darbas. Paruošėme aiškius atsakymus, kas gali nutikti su investicijomis, kokie galimi scenarijai, kur investicijos saugomos. Buvo svarbu tiek finansų konsultantams, tiek klientams perteikti žinią, jog jų investicijos pasiekiamos, saugios, net jeigu kažkas baisaus Lietuvoje nutiktų.
Kas yra raktas į sėkmingą lyderystę tiek ramiu metu, tiek užklupus pokyčiams, netikėtoms situacijoms?
Kartais reikia viską spręsti greitai ir neleisti subyrėti sukurtai sistemai, tada tikrai reikia greito, netgi pakankamai griežto sprendimo – nurodymo.
Be abejonės, viena iš svarbiausių vadovams tenkančių užduočių yra ir palaikyti savo komandą, paguosti ar išklausyti, jei mato, kad komandos nariui to reikia. Darbe turime jaustis pakankamai gerai, turime jaustis vertinami, reikalingi ir rūpėti vieni kitiems. Suprantama, yra asmeninės privatumo ribos, bet kiekvienas pats jas ir nusibrėžia. Tačiau vis tiek reikia jausti ir suprasti žmogų, kuris yra šalia. Dėl to ir sakau, kad jautri širdis, empatija vadovui yra būtina. Žmogiškumas yra visa ko pagrindas ir savo galvose mes tikrai Didžiosios Kinų sienos neturime. Nėra, kad dabar tik dirbu, o čia jau gyvenu. Tikriausiai dauguma žmonių ateidami į darbą atsinešame ir namų rūpesčius, o namo kartais parsinešame ir mintis apie darbą. Krizinėje situacijoje turime mobilizuotis ir kartais pareikalauti vieni iš kitų daugiau, bet taip pat suprasti, kada žmogus prieina savo ribą ir jam reikia pailsėti. Vadovas turi parodyti dėmesį ir supratimą, matydamas, jog darbuotojui yra sudėtinga situacija, nebūtinai darbe, galbūt ir asmeniniame gyvenime, neduoti žmogui perdegti.
Vadovo pagrindinė misija – suburti svajonių komandą. O geriausias vadovas yra tas, kuris pajaučia, kad komanda gali dirbti kaip darni sistema, savarankiškai, be jo įsikišimo. Bet iki tol su savo komanda reikia nueiti ilgą kelią, rasti tinkamus žmones, kartu su jais augti, apsišlifuoti vieniems su kitais. Jeigu komanda stipri, darni – kaip pas mus – vadovo labiausiai prireikia nutikus dideliems pokyčiams, kurių pastaruoju metu, aišku, turėjome apsčiai.
Štai ir dabar pradedame naują kelią Allianz grupėje. Visi kartu mokomės, prisitaikome, ant savo 20-ties metų pamato kuriame naują istoriją. Nelengva, bet smagu būti istorinių pokyčių sūkuryje, pažinti kultūras, pasaulį, būti didelės, globalios verslo grupės dalimi.
Nors vertinti save iš šalies sunku – kaip manote, kokia esate vadovė?
Tai, ką darau, darau nuoširdžiai, kaip moku geriausiai. Per tą ilgą kelią, kurį nuėjau, pakankamai keičiausi, tikiu, kad ir tobulėjau. Dabar, kai atsisuku ir apmąstau, kokia vadovė buvau prieš dvidešimt metų, galvoju, kad ko gero nebuvo lengva su manimi. Kai dar neturi pakankamai patyrimo, supratimo, natūraliai linksti į smulkmenišką kontrolę, sudėtingiau priimti sprendimus.
Metai iš metų eini į priekį, augi pats, kartu auginiesi komandą, ir pereini į tą lygį, kai labiau jauti žmones, labiau moki įvertinti situaciją, atskirti kas svarbu, kas nelabai. Lengviau atskirti, kada reikia susikoncentruoti, priimti greitą sprendimą, net ir nurodyti, kaip elgtis, o kada skatinti žmones veikti laisvai, imtis daugiau iniciatyvos, siūlyti.
Kiekvieni metai ir kiekviena situacija augina vadovą ir pamažu tobulėji, bet iki galo nė vienas nesame tobulas. Visi turime sau pastabų, priekaištų. Aš pati pergalvoju dažnai ir naktimis, kaip galėjau pasielgti, sureaguoti kitaip. Mūsų rezultatai geri, įgyvendinome daugybę pokyčių ir aš tuo didžiuojuosi, bet tai įmanoma tik su gera, darnia komanda. Labai noriu, kad mums vieniems su kitais ir toliau būtų gera dirbti kartu.