Jau daugiau nei mėnuo Ukrainoje vyksta karas už laisvę, ne tik jų, mūsų visų. Su ekonominėmis šio karo pasekmėmis – kylančia infliacija ir kainų augimu – jau teko susidurti ir dar kurį laiką teks pagyventi daugeliui pasaulio šalių, Lietuvai – taip pat. Tačiau vertinant bendras infliacijos augimo tendencijas, pasak Allianz Lietuva gyvybės draudimas UAB Investicijų skyriaus vadovo Roko Baltrėno, derėtų nepamiršti atsižvelgti ir į individualią žmogaus finansų infliaciją pagal asmenines išlaidas bei poreikius.


Darbo užmokestis augo sparčiau nei infliacija


Augančiomis kainomis Lietuvoje ir, tikriausiai, visame pasaulyje piktintis yra įprasta. Dabar Ukrainos karo fone kyla dujų, elektros, statybinių medžiagų kainos, auga infliacija. Tik ar tikrai viskas staiga pabrango dėl karo veiksmų regione? Štai nekilnojamo turto kainos kopė aukštyn dar gerokai iki šio vasario, apie brangstantį šildymo sezoną taip pat buvome įspėti iš anksto.


Be abejonės, tokia turbulencija paskatino peržvelgti viską, ką turime ir kiek už tai mokame. Tačiau Allianz Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas pastebi, jog visą paskutinį dešimtmetį atlyginimai į rankas vidutiniškai augo po 8,3 proc. per metus, kai tuo tarpu vidutinė metinė infliacija sudarė 2,3 proc.: „Pastarąjį kartą infliacija viršijo VDU augimą 2012 metais, taigi vidutinis Lietuvos gyventojų realus darbo užmokestis į rankas praėjusiais metais buvo beveik 80 proc. didesnis, nei prieš 10 metų. Trumpai tariant, realus DU augo po 6 proc. kiekvienais metais, o štai paslaugų ir produktų kainos augo pastebimai lėčiau“.

Remiantis Lietuvos banko prognozėmis, šiais metais turėsime pakankamai aukštą infliaciją, tačiau atlyginimai turėtų augti panašiu ir net šiek tiek didesniu tempu – 10,5 vs 10,7 proc. Na, o 2023 metais infliacijai prognozuojamas 2,7 proc. augimas, o darbo užmokesčiui net 7,7 proc. augimas.


Pamiršta individuali infliacija


Pasak R. Baltrėno, infliacija yra lėtos eigos procesas, tad jos nereikėtų taip paniškai baugintis, juo labiau, jog VDU augimas dešimtmetį lenkė infliaciją. Ekspertas ragina prisiminti, jog kiekvienas turim savo individualią infliaciją pagal asmeninius poreikius, išlaidas.


„Asmeninė infliacija gali būti ir gerokai mažesnė už oficialiai skelbiamą, todėl reikėtų ją realiai įsivertinti ir nesiimti neapgalvotų sprendimų. Taip pat, turėkime galvoje, jog infliacijos valdymui centriniai bankai turi įrankius ir pradeda jais naudotis. Kita vertus, nedidelė infliacija yra sveika ir naudinga, nes tai skatina ekonomikos augimą. Augant paklausai, įmonės kuria naujas darbo vietas ir didina investicijas į naujas technologijas, automatizavimą, siekiant padidinti gamybos ir paslaugų efektyvumą. Dėl išaugusio darbuotojų poreikio galiausiai pradeda augti atlyginimai, gerėja gyvenimo lygis ir jo kokybė“, - tikina R. Baltrėnas.

Šiuo metu turime pakankamai žemas palūkanų normas už būsto paskolą. Augant infliacijai, paprastai auga ir atlyginimai, nors pinigų vertė mažėja. Todėl turint fiksuotą įmoką už būsto paskolą, reali įmokos vertė kiekvienais metais mažėja.

Pasak R.Baltrėno, auganti infliacija gali bauginti tik tuo atveju, jei ji stebima be konteksto, nežiūrint į ateities perspektyvas, augantį vidutinį darbo užmokestį ir kita.